Žalioji arbata – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, vertinamas dėl savo subtilaus skonio, aromato ir naudos sveikatai. Dažnai girdime apie šviežiai užplikytos žaliosios arbatos privalumus, tačiau ką daryti, jei arbata atvėso ir pastovėjo? Ar ji vis dar naudinga, o gal net kenksminga? Panagrinėkime šį klausimą išsamiau.
Kas vyksta su žaliąja arbata jai stovint?
Šviežiai užplikyta žalioji arbata yra tikras antioksidantų šaltinis. Joje gausu katechinų, ypač epigalokatechino galato (EGCG), kuris siejamas su įvairiais sveikatos privalumais: nuo širdies ligų prevencijos iki svorio reguliavimo. Tačiau arbatai stovint, vyksta tam tikri cheminiai procesai.
Pirmiausia, pradeda skaidytis patys katechinai. Dėl oksidacijos, kurią skatina sąlytis su oru ir šviesa, EGCG ir kiti antioksidantai palaipsniui praranda savo veiksmingumą. Kuo ilgiau arbata stovi, tuo mažiau antioksidantų joje lieka. Tai nereiškia, kad arbata tampa nuodinga, tiesiog sumažėja jos nauda.
Antra, keičiasi arbatos skonis ir aromatas. Šviežia žalioji arbata pasižymi gaiviu, šiek tiek kartoku skoniu ir subtiliu, žolelių aromatu. Pastovėjusi arbata gali įgauti aitresnį, kartesnį skonį, o aromatas – prislopti arba net pakisti. Tai ypač aktualu aukštos kokybės žaliosioms arbatoms, kurių skonio niuansai yra labai subtilūs.
Trečia, pastovėjusioje arbatoje gali pradėti daugintis bakterijos. Nors žalioji arbata pati savaime turi antibakterinių savybių, ilgai stovėdama kambario temperatūroje, ypač jei į ją buvo įdėta pieno, cukraus ar kitų priedų, ji tampa palankia terpe mikroorganizmams veistis. Tai gali sukelti virškinimo sutrikimus, apsinuodijimą maistu.
Kiek laiko galima laikyti užplikytą žaliąją arbatą?
Optimalus laikas, per kurį reikėtų suvartoti užplikytą žaliąją arbatą, priklauso nuo kelių veiksnių: arbatos rūšies, vandens temperatūros, laikymo sąlygų ir asmeninių skonio preferencijų. Vis dėlto, galima pateikti keletą bendrų rekomendacijų.
- Kambario temperatūroje: Jei arbata laikoma kambario temperatūroje, geriausia ją suvartoti per 2-4 valandas. Po šio laiko antioksidantų kiekis ženkliai sumažėja, o skonis pradeda keistis.
- Šaldytuve: Užplikytą ir atvėsintą žaliąją arbatą galima laikyti šaldytuve sandariame inde iki 24 valandų. Šaltis sulėtina oksidacijos procesą ir bakterijų dauginimąsi. Tačiau net ir šaldytuve laikoma arbata palaipsniui praranda savo savybes.
- Su priedais: Jei į arbatą įdėta pieno, cukraus, citrinos ar kitų priedų, jos laikymo laikas sutrumpėja. Tokią arbatą reikėtų suvartoti per kelias valandas, net ir laikant šaldytuve.
Ar galima gerti pastovėjusią žaliąją arbatą?
Atsakymas į šį klausimą nėra vienareikšmis. Jei arbata pastovėjo vos kelias valandas ir nebuvo laikoma tiesioginiuose saulės spinduliuose ar šiltoje vietoje, ji greičiausiai vis dar bus tinkama gerti. Tiesiog jos nauda bus mažesnė, o skonis – ne toks intensyvus.
Tačiau jei arbata stovėjo ilgiau nei parą, ypač kambario temperatūroje, jos gerti nerekomenduojama. Tokia arbata gali būti ne tik praradusi savo naudingąsias savybes, bet ir sukelti virškinimo problemų dėl joje susidauginusių bakterijų.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į arbatos išvaizdą bei kvapą. Jei arbata atrodo drumsta, pakitusi jos spalva ar jaučiamas nemalonus kvapas, jos gerti nevertėtų.
Pastovėjusios žaliosios arbatos panaudojimo būdai
Jei vis dėlto turite pastovėjusios žaliosios arbatos ir nenorite jos išpilti, yra keletas alternatyvių jos panaudojimo būdų.
- Kosmetikos priemonėse: Atvėsinta žaliąja arbata galima valyti veido odą. Ji veikia kaip natūralus tonikas, padeda sutraukti poras ir mažinti odos riebalavimąsi. Taip pat galima daryti kompresus akims, kurie padės sumažinti paburkimą ir patamsėjimus po akimis.
- Plaukų skalavimui: Žalioji arbata stiprina plaukus, suteikia jiems blizgesio ir gali padėti kovoti su pleiskanomis. Po plovimo šampūnu, perskalaukite plaukus atvėsinta žaliąja arbata.
- Augalų tręšimui: Pastovėjusi žalioji arbata (be cukraus ar pieno) gali būti naudojama kaip natūrali trąša kambariniams augalams. Ji praturtins dirvožemį naudingomis medžiagomis. Tik nepersistenkite – per dažnas laistymas arbata gali parūgštinti dirvą.
- Šaldyti ledukai: Užšaldykite žalią arbata ledukų formelėse, vėliau šiais ledukais galite atgaivinti veido odą.
- Vonios procedūroms: Įpilkite stiprios, pastovėjusios žalios arbatos į vonią. Tokia vonia atpalaiduos, nuramins odą ir suteiks jai antioksidantų.
Apibendrinimas
Pastovėjusi žalioji arbata nėra nuodinga, tačiau jos nauda sveikatai ir skonio savybės laikui bėgant mažėja. Geriausia žaliąją arbatą gerti šviežiai užplikytą, per kelias valandas. Jei arbata pastovėjo ilgiau, ypač kambario temperatūroje, jos gerti nerekomenduojama dėl galimo bakterijų dauginimosi. Vis dėlto, pastovėjusią žaliąją arbatą galima panaudoti ir kitais būdais – kosmetikoje, plaukų priežiūrai ar net augalų tręšimui. Svarbiausia – atsižvelgti į arbatos laikymo sąlygas ir savo sveikatą.
