Arbata – daugiau nei tik gėrimas. Tai ritualas, tradicija, kultūros dalis ir, žinoma, daugybės naudingų savybių šaltinis. Nuo seniausių laikų įvairios arbatos rūšys buvo vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl teigiamo poveikio sveikatai. Šiame straipsnyje panagrinėsime arbatos vaistines savybes, remdamiesi įvairių kultūrų patirtimi ir šiuolaikiniais moksliniais atradimais.
Arbatos įvairovė ir jos poveikis
Pasaulyje egzistuoja tūkstančiai arbatos rūšių, tačiau visas jas galima suskirstyti į kelias pagrindines kategorijas: žaliąją, juodąją, baltąją, geltonąją, ulongo (oolong) ir pu-erh. Kiekviena iš šių rūšių pasižymi unikaliu skoniu, aromatu ir, svarbiausia, skirtingomis vaistinėmis savybėmis. Šios savybės priklauso nuo arbatos lapelių apdorojimo būdo, augimo sąlygų ir kitų veiksnių.
Žalioji arbata – antioksidantų šaltinis
Žalioji arbata yra bene labiausiai ištirta ir giriamą už savo sveikatą stiprinančias savybes. Ji gaminama iš nefermentuotų arbatmedžio (Camellia sinensis) lapelių, todėl išsaugo didelį kiekį antioksidantų, ypač katechinų. Katechinai, tokie kaip epigalokatechino galatas (EGCG), neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia ląsteles ir prisideda prie senėjimo procesų bei įvairių ligų vystymosi.
Reguliarus žaliosios arbatos vartojimas siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Ji gali padėti reguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, mažinti kraujospūdį ir gerinti kraujagyslių funkciją. Be to, tyrimai rodo, kad žalioji arbata gali turėti teigiamą poveikį smegenų veiklai, gerinti atmintį ir koncentraciją, bei mažinti Alzheimerio ir Parkinsono ligų riziką.
Žalioji arbata taip pat gali padėti kontroliuoti svorį. Ji skatina medžiagų apykaitą ir riebalų deginimą, todėl gali būti naudinga metant svorį ar palaikant esamą.
Juodoji arbata – energijos ir žvalumo suteikianti arbata
Juodoji arbata, skirtingai nei žalioji, yra visiškai fermentuota. Fermentacijos proceso metu arbatos lapeliai oksiduojasi, įgaudami tamsią spalvą ir stiprų skonį. Juodojoje arbatoje yra mažiau katechinų nei žaliojoje, tačiau joje gausu kitų naudingų junginių, tokių kaip teaflavinai ir tearubiginai.
Juodoji arbata, kaip ir žalioji, gali padėti apsaugoti širdį ir kraujagysles. Ji taip pat pasižymi stimuliuojančiu poveikiu, nes joje yra daugiau kofeino nei kitose arbatos rūšyse. Todėl puodelis juodosios arbatos ryte gali suteikti energijos ir padėti susikaupti.
Kai kurie tyrimai rodo, kad juodoji arbata gali padėti sumažinti streso hormono kortizolio kiekį organizme. Tai reiškia, kad ji gali padėti atsipalaiduoti ir sumažinti įtampą.
Baltoji arbata – švelnumo ir subtilumo įsikūnijimas
Baltoji arbata yra mažiausiai apdorota iš visų arbatos rūšių. Ji gaminama iš jaunų arbatmedžio pumpurų ir lapelių, kurie dar nėra visiškai išsiskleidę. Šie pumpurai yra padengti baltais pūkeliais, nuo kurių ir kilo arbatos pavadinimas.
Baltoji arbata pasižymi švelniu skoniu ir aromatu. Joje yra didelis kiekis antioksidantų, panašių į tuos, kurie randami žaliojoje arbatoje. Manoma, kad baltoji arbata gali turėti dar stipresnį antioksidacinį poveikį nei žalioji.
Ji gali būti naudinga odos sveikatai, nes padeda apsaugoti ją nuo žalingo ultravioletinių spindulių poveikio ir lėtina senėjimo procesus. Tyrimai rodo kad ši arbatos rušis gali padėti apsisaugoti nuo tam tikrų vežio formų.
Ulongo (Oolong) arbata – tarp žaliosios ir juodosios
Ulongo arbata yra pusiau fermentuota. Jos fermentacijos lygis gali svyruoti nuo 8% iki 85%, todėl skonis ir savybės gali labai skirtis. Ulongo arbatoje yra tiek žaliosios, tiek juodosios arbatos naudingųjų savybių.
Ji gali padėti reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl yra naudinga sergantiems diabetu ar turintiems polinkį į šią ligą. Ulongo arbata taip pat gali padėti mažinti cholesterolio kiekį ir skatinti svorio metimą.
Pu-erh arbata – brandinta ir unikali
Pu-erh arbata yra ypatinga arbatos rūšis, kuri yra fermentuojama ir brandinama. Ji kilusi iš Junano provincijos Kinijoje. Pu-erh arbata gali būti brandinama daugelį metų, o jos skonis ir savybės laikui bėgant keičiasi.
Pu-erh arbata tradiciškai naudojama virškinimui gerinti. Ji gali padėti sumažinti pilvo pūtimą, vidurių užkietėjimą ir kitus virškinimo sutrikimus. Kai kurie tyrimai rodo, kad pu-erh arbata gali padėti mažinti cholesterolio kiekį ir skatinti riebalų deginimą.
Vaistažolių arbatos – gamtos dovana
Be tikrųjų arbatų, pagamintų iš arbatmedžio lapelių, labai populiarios ir vaistažolių arbatos. Tai įvairių augalų – žiedų, lapų, šaknų, vaisių – užpilai, kurie nuo seno naudojami liaudies medicinoje.
- Ramunėlių arbata ramina, gerina miegą, mažina skrandžio negalavimus.
- Mėtų arbata gerina virškinimą, mažina pykinimą, gaivina.
- Čiobrelių arbata padeda peršalus, malšina kosulį, gerina atsikosėjimą.
- Liepžiedžių arbata skatina prakaitavimą, mažina karščiavimą, ramina.
- Erškėtuogių arbata stiprina imunitetą, turi daug vitamino C.
- Dilgėlių arbata valo organizmą, gerina kraujo sudėtį, stiprina plaukus.
Vaistažolių arbatų įvairovė yra milžiniška, o jų savybės priklauso nuo konkrečių augalų. Renkantis vaistažolių arbatą, svarbu atsižvelgti į savo sveikatos būklę ir individualius poreikius.
Kaip tinkamai paruošti arbatą?
Norint išgauti maksimalią naudą iš arbatos, svarbu ją tinkamai paruošti. Kiekviena arbatos rūšis reikalauja skirtingos vandens temperatūros ir plikymo laiko.
- Žaliajai arbatai paprastai reikia 70-80°C vandens ir 1-3 minučių plikymo laiko.
- Juodajai arbatai – 90-100°C vandens ir 3-5 minučių plikymo laiko.
- Baltajai arbatai – 70-80°C vandens ir 2-5 minučių plikymo laiko.
- Ulongo arbatai – 80-90°C vandens ir 3-7 minučių plikymo laiko (priklausomai nuo fermentacijos lygio).
- Pu-erh arbatai – 95-100°C vandens ir 3-5 minučių plikymo laiko.
- Vaistažolių arbatoms paprastai reikia verdančio vandens ir 5-10 minučių plikymo laiko.
Taip pat svarbu naudoti šviežią, filtruotą vandenį ir kokybiškus arbatos lapelius ar vaistažoles. Arbatą geriausia gerti be cukraus ar kitų saldiklių, kad nesumažintumėte jos naudingųjų savybių.
Atsargumo priemonės
Nors arbata turi daug naudingų savybių, svarbu ją vartoti saikingai. Per didelis arbatos kiekis, ypač turinčios kofeino, gali sukelti nemigą, nerimą, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus. Nėščiosioms ir žindančioms moterims, taip pat žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos problemų, prieš pradedant reguliariai vartoti arbatą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
Arbata – tai nuostabus gėrimas, galintis ne tik pamaloninti skonio receptorius, bet ir pagerinti sveikatą. Įvairių rūšių arbatos siūlo platų naudingų savybių spektrą – nuo antioksidacinio poveikio iki virškinimo gerinimo. Svarbiausia – pasirinkti sau tinkamą arbatą, ją tinkamai paruošti ir vartoti saikingai.
