Japoninė lanksva (Spiraea japonica) – tai universalus ir lengvai prižiūrimas krūmas, kilęs iš Japonijos, Korėjos ir Kinijos. Dėl savo kompaktiško dydžio, gausaus žydėjimo ir įvairiaspalvės lapijos, ji tapo populiariu pasirinkimu tiek patyrusiems sodininkams, tiek pradedantiesiems. Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti japoniškąją lanksvą, jos auginimo ypatumus, priežiūrą ir panaudojimo galimybes.
Japoninės lanksvos veislės ir jų įvairovė
Japoninė lanksva pasižymi didele veislių įvairove, kurios skiriasi žiedų spalva, lapų atspalviais ir krūmo dydžiu. Tai leidžia kiekvienam sodininkui atrasti sau tinkamiausią variantą. Štai keletas populiariausių veislių:
- ‘Goldflame’: Ši veislė išsiskiria ryškiais aukso geltonumo lapais pavasarį, kurie vasarą įgauna žalsvą atspalvį, o rudenį nusidažo oranžiniais ir raudonais tonais. Žiedai rožiniai.
- ‘Little Princess’: Tai žemaūgė veislė, užauganti iki 50-60 cm aukščio. Žydi švelniai rožiniais žiedais. Lapai tamsiai žali.
- ‘Anthony Waterer’: Ši veislė pasižymi tamsiai rožiniais, beveik raudonais žiedais ir tamsiai žaliais lapais. Krūmo aukštis siekia apie 70-80 cm.
- ‘Shirobana’ (arba ‘Genpei’): Unikali veislė, kurios žiedai ant to paties krūmo gali būti balti, rožiniai ir raudoni. Lapai žali.
- ‘Golden Princess’: Panaši į ‘Little Princess’, tačiau lapai pavasarį būna ryškiai geltoni, vėliau įgauna šviesiai žalią atspalvį. Žiedai rožiniai.
- ‘Macrophylla’: Išskirtinė veislė dideliais, raukšlėtais lapais. Jauni lapai būna rausvai violetiniai, vėliau pažaliuoja. Žiedai rožiniai.
- ‘Crispa’: Įdomi veislė garbanotais lapų kraštais. Žiedai tamsiai rožiniai.
- ‘Neon Flash’: Veislė, pasižyminti itin ryškiais, neoniniais rožiniais žiedais. Lapai tamsiai žali.
- ‘Firelight’: Dar viena veislė su įspūdinga lapija. Pavasarį lapai būna oranžiškai raudoni, vasarą – žali su raudonais atspalviais, o rudenį – ryškiai raudoni. Žiedai rožiniai.
Tai tik keletas pavyzdžių, o veislių pasirinkimas yra kur kas platesnis. Renkantis veislę, svarbu atsižvelgti į norimą krūmo dydį, žiedų ir lapų spalvą bei bendrą sodo kompoziciją.
Japoninės lanksvos auginimas: sąlygos ir sodinimas
Japoninė lanksva nėra reiklus augalas, tačiau norint, kad ji vešėtų ir gausiai žydėtų, reikia atsižvelgti į keletą pagrindinių auginimo sąlygų.
Saulės šviesa
Japoninės lanksvos mėgsta saulėtas vietas. Nors jos gali augti ir daliniame pavėsyje, tačiau žydėjimas bus ne toks gausus, o lapų spalva – ne tokia intensyvi (ypač kalbant apie veisles su spalvotais lapais). Geriausia rinktis vietą, kurioje augalas gautų bent 6 valandas tiesioginės saulės šviesos per dieną.
Dirvožemis
Lanksvos nėra itin reiklios dirvožemiui, tačiau geriausiai auga derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje. Jos toleruoja įvairius dirvožemio tipus, įskaitant molingą, priemolio ir smėlingą dirvą. Svarbu, kad dirvožemis nebūtų pernelyg šlapias, nes užmirkimas gali sukelti šaknų puvinį. Jei dirvožemis jūsų sode yra sunkus ir blogai drenuojamas, prieš sodinant rekomenduojama jį pagerinti kompostu ar durpėmis.
Sodinimas
Geriausias laikas sodinti japoniškąją lanksvą yra pavasaris arba ruduo. Prieš sodinimą iškaskite duobę, kuri būtų dvigubai platesnė ir tokio pat gylio kaip augalo šaknų gniužulas. Į duobės dugną įberkite komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Atsargiai išimkite augalą iš vazono ir įstatykite į duobę, užtikrindami, kad šaknų kaklelis būtų tame pačiame lygyje kaip ir dirvos paviršius. Užpilkite duobę žemėmis, švelniai apspauskite ir gausiai palaistykite.
Priežiūra: laistymas, tręšimas, genėjimas
Japoninės lanksvos priežiūra yra nesudėtinga. Reguliarus laistymas, tręšimas ir genėjimas padės užtikrinti, kad augalas būtų sveikas ir gausiai žydėtų.
Laistymas
Jaunus augalus reikia laistyti reguliariai, ypač sausringuoju laikotarpiu. Suaugę augalai yra gana atsparūs sausrai, tačiau ilgesnį laiką trūkstant drėgmės, gali nukentėti žydėjimas ir lapų spalva. Laistykite gausiai, bet retai, leisdami dirvai tarp laistymų šiek tiek pradžiūti.
Tręšimas
Pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai, japoniškąją lanksvą patartina patręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, skirtomis dekoratyviniams krūmams. Taip pat galima naudoti organines trąšas, pavyzdžiui, kompostą ar gerai perpuvusį mėšlą.
Genėjimas
Japoninė lanksva žydi ant einamųjų metų ūglių, todėl genėjimas yra svarbi priežiūros dalis. Genėti reikėtų anksti pavasarį, prieš prasidedant vegetacijai. Pašalinkite senas, silpnas, pažeistas ir susikryžiavusias šakas. Taip pat galite patrumpinti per ilgus ūglius, kad suformuotumėte norimą krūmo formą. Nebijokite genėti drąsiai – lanksva gerai toleruoja genėjimą ir greitai atauga.
Žiemojimas
Dauguma japoninių lanksvų veislių yra atsparios šalčiui ir gerai žiemoja Lietuvos klimato sąlygomis. Tačiau jaunesnius augalus pirmąsias porą žiemų rekomenduojama pridengti eglišakėmis ar kita mulčio medžiaga. Tai padės apsaugoti šaknis nuo šalčio ir išvengti galimų nušalimų.
Dauginimas
Japoninę lanksvą galima dauginti keliais būdais: sėklomis, auginiais ir atlankomis.
- Sėklomis: Šis būdas yra mažiausiai paplitęs, nes sėjinukai ne visada išlaiko motininio augalo savybes. Sėklos sėjamos pavasarį arba rudenį į dėžutes arba tiesiai į dirvą.
- Auginiais: Tai populiariausias dauginimo būdas. Auginiai pjaunami vasaros pradžioje, nuo birželio iki liepos mėnesio. Naudojami pusiau sumedėję ūgliai. Auginiai įšaknijami drėgname substrate, pavyzdžiui, durpių ir smėlio mišinyje.
- Atlankomis: Šis būdas yra paprastas ir efektyvus. Pavasarį arba vasarą žemai auganti šaka prilenkiama prie žemės ir pritvirtinama. Toje vietoje, kur šaka liečiasi su žeme, galima padaryti nedidelę įpjovą, kad paskatintumėte šaknų augimą. Kai atlanka įsišaknija, ją galima atskirti nuo motininio augalo ir pasodinti į naują vietą.
Ligos ir kenkėjai
Japoninės lanksvos yra gana atsparios ligoms ir kenkėjams. Tačiau kartais jas gali pažeisti grybelinės ligos, tokios kaip miltligė ar lapų dėmėtligė. Pastebėjus ligos požymių, pažeistas vietas reikėtų pašalinti, o augalą nupurkšti fungicidais. Iš kenkėjų dažniausiai pasitaiko amarai. Juos galima naikinti insekticidais arba naudojant natūralias priemones, pavyzdžiui, muilo tirpalą.
Panaudojimas kraštovaizdyje
Dėl savo universalumo japoniškoji lanksva yra plačiai naudojama kraštovaizdžio dizaine. Ji puikiai tinka:
- Grupiniams sodinimams: Lanksvos gali būti sodinamos grupėmis, kuriant spalvingus akcentus sode.
- Gyvatvorėms: Žemaūgės veislės puikiai tinka formuoti žemas, neformalias gyvatvores.
- Alpinariumams: Žemaūgės ir kompaktiškos veislės puikiai dera alpinariumuose ir akmenų soduose.
- Mišriems gėlynams: Lanksvos gali būti derinamos su kitais dekoratyviniais krūmais ir daugiamečiais augalais.
- Sodinukams vazonuose: Žemaūgės veislės gali būti auginamos vazonuose terasose ar balkonuose.
- Šlaitų sutvirtinimui: Lanksvų šaknų sistema padeda sutvirtinti šlaitus ir apsaugoti juos nuo erozijos.
- Prie vandens telkinių: Nors lanksvos nemėgsta užmirkimo, jos gali būti sodinamos netoli vandens telkinių, jei užtikrinamas geras drenažas.
Japoninė lanksva – tai puikus pasirinkimas norintiems papuošti savo sodą, nes ji nereikalauja daug priežiūros ir džiugina akį visą sezoną. Įvairių veislių gausa leidžia kiekvienam atrasti sau tinkamiausią variantą, o lengvas auginimas ir dauginimas padaro šį augalą prieinamą kiekvienam sodininkui.
