Jonažolė (Hypericum perforatum) – gerai žinomas augalas, nuo seno naudojamas liaudies medicinoje. Ypač populiari jonažolių arbata, vertinama dėl savo raminamųjų, antidepresinių ir antivirusinių savybių. Tačiau, nors ir natūrali, jonažolių arbata gali sąveikauti su įvairiais vaistais, sukeldama nepageidaujamus šalutinius poveikius ar net pavojingas sveikatai būkles. Todėl labai svarbu žinoti, su kokiais medikamentais jonažolių vartoti negalima.
Kaip jonažolė veikia organizmą?
Jonažolės veikliosios medžiagos, hipericinas ir hiperforinas, veikia centrinę nervų sistemą, didindamos serotonino, dopamino ir noradrenalino – neurotransmiterių, atsakingų už nuotaiką, miegą ir emocinę pusiausvyrą – kiekį smegenyse. Būtent dėl šio poveikio jonažolė gali padėti esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai, nerimui, nemigai. Tačiau šios medžiagos taip pat stipriai veikia kepenų fermentų sistemą, atsakingą už daugelio vaistų metabolizmą (skaidymą ir pašalinimą iš organizmo).
Pagrindinė problema: kepenų fermentų indukcija
Jonažolė yra stiprus kepenų fermento CYP3A4 induktorius. Tai reiškia, kad ji pagreitina šio fermento veiklą. CYP3A4 yra atsakingas už daugelio vaistų, įskaitant kontraceptikus, antidepresantus, imunosupresantus ir kt., skaidymą. Kai jonažolė suaktyvina CYP3A4, vaistai yra greičiau skaidomi ir pašalinami iš organizmo, todėl jų koncentracija kraujyje sumažėja, o terapinis poveikis susilpnėja arba visiškai išnyksta.Kai kuriais atvejais tai gali turėti labai rimtų pasekmių.
Su kokiais vaistais jonažolių arbatos vartoti negalima?
Šis sąrašas nėra baigtinis, tačiau jame pateikiamos pagrindinės vaistų grupės, su kuriomis jonažolės sąveika yra ypač pavojinga:
- Antidepresantai: Jonažolė gali sustiprinti kai kurių antidepresantų (ypač selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių, SSRI) poveikį, sukeldama serotonino sindromą – pavojingą būklę, kuriai būdingas sumišimas, drebulys, prakaitavimas, karščiavimas, traukuliai, o sunkiais atvejais – net koma. Be to, jonažolė gali sumažinti kitų antidepresantų, tokių kaip tricikliai antidepresantai, veiksmingumą.
- Geriamieji kontraceptikai: Jonažolė gali sumažinti kontraceptinių tablečių efektyvumą, padidindama neplanuoto nėštumo riziką.Tai ypač aktualu vartojančioms mažų dozių kontraceptikus.
- Imunosupresantai: Šie vaistai (pvz., ciklosporinas, takrolimuzas) naudojami po organų transplantacijos, kad būtų išvengta atmetimo reakcijos. Jonažolė gali sumažinti šių vaistų koncentraciją kraujyje, sukeldama transplantuoto organo atmetimo riziką.
- Antikoaguliantai: Jonažolė gali paveikti kraujo krešėjimą reguliuojančių vaistų (pvz., varfarino) veikimą, padidindama kraujavimo arba trombozės riziką.
- Antivirusiniai vaistai: Kai kurie ŽIV infekcijai gydyti skirti vaistai (pvz., indinaviras, nevirapinas) yra metabolizuojami CYP3A4 fermento. Jonažolė gali sumažinti jų veiksmingumą, padidindama viruso dauginimosi riziką.
- Širdies vaistai: Jonažolė gali sąveikauti su digoksinu (vaistu nuo širdies nepakankamumo), mažindama jo koncentraciją kraujyje. Taip pat gali turėti įtakos kai kurių statinų (vaistų, mažinančių cholesterolio kiekį) veikimui.
- Vaistai nuo epilepsijos: Jonažolė gali sumažinti kai kurių vaistų nuo epilepsijos (pvz., fenitoino, karbamazepino) koncentraciją kraujyje, padidindama priepuolių riziką.
- Teofilinas: Šis vaistas vartojamas astmai ir kitoms kvėpavimo takų ligoms gydyti. Jonažolė gali sumažinti jo veiksmingumą.
- Kai kurie vaistai nuo vėžio: Jonažolė gali sumažinti tam tikrų chemoterapinių vaistų (pvz., irinotekano) veiksmingumą.
- Anestetikai: Jonažolės poveikis kepenų fermentams gali turėti įtakos anestetikų metabolizmui, todėl prieš operacijas būtina informuoti gydytoją apie jonažolių vartojimą.
Ką daryti, jei vartojate vaistus ir norite gerti jonažolių arbatą?
Prieš pradedant vartoti jonažolių arbatą ar kitus preparatus su jonažole, *būtinai* pasitarkite su gydytoju arba vaistininku, ypač jei vartojate bet kokius receptinius ar nereceptinius vaistus. Gydytojas įvertins galimą sąveikos riziką ir patars, ar jonažolių vartojimas jums yra saugus. Gali būti, kad reikės koreguoti vaistų dozes arba pasirinkti kitą gydymo būdą. Jokiu būdu nenutraukite vaistų vartojimo ir nekeiskite dozių savarankiškai, nepasitarę su gydytoju.
Kiti jonažolės šalutiniai poveikiai
Net ir nevartojant kitų vaistų, jonažolė kai kuriems žmonėms gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui:
- Virškinimo sutrikimus (pykinimą, viduriavimą, pilvo skausmus).
- Galvos skausmą, svaigulį.
- Burnos džiūvimą.
- Padidėjusį jautrumą saulės šviesai (fototoksiškumą). Vartojant jonažolę, rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių ir naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
- Nerimą, nemigą (nors jonažolė dažnai vartojama šiems simptomams malšinti, kai kuriems žmonėms ji gali sukelti priešingą poveikį).
- Alergines reakcijas (odos bėrimą, niežulį).
Jonažolė ir nėštumas bei žindymas
Nėščioms ir žindančioms moterims jonažolių arbatos vartoti nerekomenduojama, nes nėra pakankamai duomenų apie jos saugumą šiuo laikotarpiu. Jonažolės veikliosios medžiagos gali patekti į motinos pieną ir paveikti kūdikį.
Apibendrinimas: Atsargumas – būtinas
Jonažolių arbata gali būti naudinga esant tam tikroms sveikatos problemoms, tačiau ji nėra nekalta žolelių arbata. Dėl stiprios sąveikos su įvairiais vaistais, prieš pradedant ją vartoti, būtina pasitarti su gydytoju. Tik profesionalus sveikatos priežiūros specialistas gali įvertinti galimą riziką ir naudą konkrečiu atveju. Atminkite, kad net ir natūralūs produktai gali turėti stiprų poveikį organizmui ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.
