Lietuvoje žolelių arbatos gėrimo tradicijos siekia gilią senovę. Nuo seno lietuviai rinko įvairias vaistažoles, džiovino jas ir ruošė kvapnius, sveikatą stiprinančius gėrimus. Žolelių arbata – tai ne tik būdas sušilti šaltą vakarą ar numalšinti troškulį, bet ir dalis mūsų kultūrinio paveldo, glaudžiai susijusi su gamtos pažinimu ir pagarba jai.
Lietuviškų žolelių įvairovė ir jų savybės
Lietuvos pievose, miškuose ir darželiuose auga daugybė augalų, tinkamų arbatoms ruošti. Kiekviena žolelė pasižymi savitu skoniu, aromatu ir, žinoma, poveikiu organizmui. Panagrinėkime keletą populiariausių ir įdomiausių:
- Ramunėlės. Bene labiausiai žinoma ir viena universaliausių arbatų. Ramunėlių arbata ramina, gerina virškinimą, padeda esant peršalimui, mažina uždegimą. Ji tinka ir vaikams, ir suaugusiems. Švelnus, salstelėjęs ramunėlių skonis daugeliui asocijuojasi su jaukumu ir namais.
- Mėtos. Gaivus mėtų aromatas ir vėsinantis skonis – puikus pasirinkimas karštą vasaros dieną. Mėtų arbata gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, padeda nuo pykinimo, lengvina galvos skausmą. Taip pat mėtos gali padėti atsipalaiduoti ir pagerinti miego kokybę.
- Čiobreliai. Stipraus, pikantiško skonio ir aromato čiobrelių arbata – tikras sveikatos šaltinis. Ji pasižymi antibakterinėmis, antivirusinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. Čiobreliai dažnai naudojami peršalus, sergant kosuliu, bronchitu. Taip pat jie gali padėti stiprinti imuninę sistemą.
- Liepžiedžiai. Saldus, medumi dvelkiantis liepžiedžių aromatas ramina ir atpalaiduoja. Liepžiedžių arbata tradiciškai naudojama peršalus, sergant gripu, nes skatina prakaitavimą ir padeda mažinti karščiavimą. Taip pat ji gali padėti esant nemigai ir nerimui.
- Jonažolės. Jonažolių arbata pasižymi šiek tiek karstelėjusiu skoniu ir stipriu poveikiu. Ji nuo seno naudojama kaip natūralus antidepresantas, padedantis gerinti nuotaiką ir mažinti nerimą. Tačiau svarbu žinoti, kad jonažolės gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, todėl prieš vartojant ją reguliariai, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
- Aviečių lapai. Aviečių lapų arbata dažniausiai siejama su moterų sveikata. Ji gali padėti reguliuoti menstruacinį ciklą, palengvinti menstruacijų skausmus. Taip pat aviečių lapų arbata gali būti naudinga nėštumo metu, tačiau dėl vartojimo būtina pasitarti su gydytoju.
- Dilgėlės. Dilgėlių arbata – tikras vitaminų ir mineralų šaltinis. Joje gausu geležies, kalcio, magnio, vitamino C ir kitų naudingų medžiagų. Dilgėlės gali padėti stiprinti imunitetą, gerinti kraujotaką, mažinti nuovargį. Taip pat jos pasižymi šlapimą varančiu poveikiu.
- Erškėtuogės. Erškėtuogių arbata – puikus vitamino C šaltinis. Ji stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su peršalimu ir gripu. Taip pat erškėtuogės gali padėti gerinti odos būklę, stiprinti kraujagysles.
- Raudonėlis. Raudonėlio arbata turi stiprų skonį, bei aromatą. Arbata yra geriama sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, gripu, bronchitu. Ji lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą.
- Šalavijas. Arbata pasižymi stipriu kvapu ir specifiniu skoniu. Dažniausiai arbata geriama, kai skauda gerklę, taip pat arbata tinka burnos skalavimui. Arbata mažina prakaitavimą, gerina virškinimą.
Žolelių arbatų ruošimo būdai
Nors žolelių arbatų ruošimas atrodo paprastas procesas, yra keletas niuansų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, norint išgauti maksimalią naudą ir skonį.
Užplikymas. Tai pats paprasčiausias ir dažniausiai naudojamas būdas. Užplikymui reikalingas karštas, bet ne verdantis vanduo (apie 90-95 laipsnių Celsijaus). Žoleles užpilkite vandeniu ir leiskite pritraukti 5-15 minučių, priklausomai nuo žolelių rūšies ir norimo stiprumo. Užplikytą arbatą perkoškite.
Virimas. Kai kurias žoleles, pavyzdžiui, šaknis ar kietesnes augalo dalis, rekomenduojama pavirti. Žoleles užpilkite šaltu vandeniu, užvirkite ir pavirkite ant silpnos ugnies 5-10 minučių. Tuomet nuimkite nuo ugnies ir leiskite dar šiek tiek pritraukti. Perkoškite.
Šaltas užpilas. Šis būdas tinka švelnesnio skonio arbatoms, pavyzdžiui, mėtoms ar ramunėlėms. Žoleles užpilkite šaltu vandeniu ir palikite šaldytuve per naktį (arba bent kelias valandas). Ryte perkoškite ir mėgaukitės gaivia arbata.
Termosas. Jei norite, arbatą galite paruošti termose, kad gėrimas išliktų karštas ilgesnį laiką.
Žolelių rinkimas ir džiovinimas
Daugelis lietuvių mėgsta patys rinkti ir džiovinti žoleles arbatoms. Tai puikus būdas užtikrinti arbatos kokybę ir mėgautis gamtos dovanomis. Tačiau renkant žoleles, svarbu laikytis kelių taisyklių:
- Rinkite tik gerai pažįstamus augalus. Jei nesate tikri, ar augalas yra tinkamas vartoti, geriau jo nerinkite.
- Rinkite švariose vietose. Venkite rinkti žoleles šalia kelių, pramoninių objektų ar kitų taršos šaltinių.
- Rinkite sausu oru. Geriausia žoleles rinkti ryte, kai nudžiūsta rasa, bet dar nėra per karšta.
- Džiovinkite gerai vėdinamoje, tamsioje vietoje. Žoleles paskleiskite plonu sluoksniu ant švaraus audinio ar popieriaus ir leiskite joms išdžiūti.
- Laikykite sandariuose induose. Išdžiovintas žoleles laikykite sandariuose stikliniuose ar keramikiniuose induose, tamsioje ir vėsioje vietoje.
Žolelių arbatos – ne tik sveikatai, bet ir sielai
Žolelių arbatos gėrimas – tai ne tik būdas pasirūpinti savo sveikata, bet ir ritualas, leidžiantis sustoti, atsipalaiduoti ir pasimėgauti akimirka. Kvapas, skonis, šiluma – visa tai veikia raminančiai ir padeda atgauti jėgas. Lietuviškų žolelių arbatos – tai mūsų gamtos dovana, kuria galime mėgautis ištisus metus.
Kviečiame atrasti savo mėgstamiausias žoleles, eksperimentuoti su skoniais ir pajusti tikrąją lietuviškų arbatų galią!
