Matcha, ryškiai žalios spalvos milteliai, gaunami iš smulkiai sumaltų arbatmedžio (Camellia sinensis) lapelių, pastaruoju metu užkariavo pasaulį. Tačiau šio gėrimo istorija siekia kur kas gilesnę praeitį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Matcha nėra tik madingas gėrimas – tai gilias tradicijas ir kultūrinę reikšmę turintis produktas.
Matcha arbatos ištakos Kinijoje
Nors matcha dažniausiai asocijuojama su Japonija, jos ištakos siekia Kiniją, Tangų dinastijos laikus (618–907 m.). Tuo metu arbatos lapeliai buvo garinami ir formuojami į plyteles, kad būtų lengviau juos transportuoti ir parduoti. Norint paruošti arbatą, plytelės buvo skrudinamos ir sutrinamos į miltelius, o vėliau užplikomos karštu vandeniu ir išplakamos. Šis arbatos ruošimo būdas, nors ir primityvus, tapo matcha arbatos pirmtaku.
Songų dinastijos laikotarpiu (960–1279 m.) miltelių pavidalo arbata tapo itin populiari. Chan (Zen) budistų vienuoliai atrado, kad ši arbata padeda jiems išlikti budriems ilgų meditacijų metu. Jie sukūrė ritualizuotą arbatos ruošimo ir gėrimo ceremoniją, kuri pabrėžė harmoniją, pagarbą, tyrumą ir ramybę. Ši ceremonija tapo neatsiejama Zen budizmo praktikos dalimi.
Matcha kelionė į Japoniją
XII amžiaus pabaigoje japonų vienuolis Eisai, grįžęs iš studijų Kinijoje, atvežė į Japoniją ne tik Zen budizmo mokymus, bet ir matcha arbatos sėklas bei ruošimo būdą. Jis laikomas matcha arbatos tėvu Japonijoje. Eisai tikėjo, kad matcha turi gydomųjų savybių ir gali padėti pagerinti sveikatą. Jis netgi parašė knygą „Kissa Yōjōki” („Arbatos gėrimas sveikatai”), kurioje aprašė matcha arbatos naudą ir jos ruošimo būdus.
Iš pradžių matcha arbata buvo prieinama tik vienuoliams ir aukštuomenei. Ji buvo vartojama religinėse ceremonijose, taip pat kaip vaistas. Laikui bėgant, matcha paplito ir tarp samurajų, kurie vertino jos stimuliuojantį poveikį ir galimybę padidinti koncentraciją prieš mūšį ir jo metu.
Chado – japonų arbatos kelias
XIV–XVI amžiuose matcha arbatos gėrimo ceremonija, vadinama Chado (茶道) arba Sado (茶の湯) – „Arbatos kelias”, išsivystė į sudėtingą ir rafinuotą meną.Šios ceremonijos meistras Sen no Rikyū (1522–1591) laikomas vienu iš svarbiausių Chado figūrų. Jis suformulavo keturis pagrindinius Chado principus: Wa (和 – harmonija), Kei (敬 – pagarba), Sei (清 – tyrumas) ir Jaku (寂 – ramybė). Šie principai atspindi ne tik arbatos gėrimo estetiką, bet ir dvasinę praktiką.
Chado ceremonija – tai ne tik arbatos paruošimas ir gėrimas. Tai meditatyvus procesas, kurio metu siekiama dvasinio tobulėjimo ir harmonijos su aplinka. Kiekvienas judesys, kiekvienas įrankis, netgi arbatos kambario (chashitsu) dizainas turi savo prasmę ir simboliką.
Matcha įvairiuose Japonijos kultūros aspektuose
Matcha arbata giliai įsišaknijusi Japonijos kultūroje. Ji naudojama ne tik tradicinėje arbatos ceremonijoje, bet ir kitose srityse:
- Kulinarija: Matcha milteliai naudojami kaip ingredientas įvairiuose desertuose, pavyzdžiui, leduose, pyraguose, sausainiuose, šokolade ir net makaronuose.
- Kosmetika: Dėl antioksidacinių savybių matcha dedama į veido kaukes, kremus ir kitas kosmetikos priemones.
- Menas: Matcha spalva ir tekstūra įkvepia menininkus, kurie ją naudoja tapyboje, keramikoje ir kitose meno formose.
Matcha šiuolaikiniame pasaulyje
Pastaraisiais dešimtmečiais matcha arbata išgyvena tikrą renesansą visame pasaulyje. Ji tapo populiariu gėrimu ne tik tarp arbatos mėgėjų, bet ir tarp sveikos gyvensenos propaguotojų. Matcha latte, matcha kokteiliai, matcha desertai – visa tai galima rasti kavinėse ir restoranuose įvairiose šalyse.
Šis populiarumas atsirado neatsitiktinai. Matcha yra vertinama dėl savo unikalaus skonio ir naudingų savybių. Joje gausu antioksidantų, ypač katechinų, kurie, kaip manoma, gali padėti apsisaugoti nuo lėtinių ligų, stiprinti imuninę sistemą ir gerinti smegenų veiklą. Matcha taip pat turi L-teanino, amino rūgšties, kuri skatina atsipalaidavimą ir mažina stresą, tuo pačiu metu gerindama koncentraciją ir budrumą.
Skirtingai nuo kitų arbatų, geriant matcha suvartojami visi arbatos lapeliai, o ne tik jų užpilas, todėl gaunama didesnė naudingų medžiagų koncentracija.
Kaip atskirti kokybišką matcha?
Renkantis matcha arbatą, svarbu atkreipti dėmesį į keletą veiksnių:
- Spalva: Aukštos kokybės matcha turi būti ryškiai žalios spalvos. Blyški ar gelsva spalva gali rodyti žemesnę kokybę.
- Tekstūra: Matcha milteliai turi būti labai smulkūs ir švelnūs, panašūs į talką.
- Kvapas: Kokybiška matcha turi turėti šviežią, šiek tiek saldų, žolinį aromatą.
- Skonis: Matcha skonis turėtų būti subalansuotas – šiek tiek kartokas, bet su saldumo ir umami poskoniu.
- Kilmė: Geriausia matcha arbata dažniausiai auginama Japonijoje, ypač Uji ir Nishio regionuose.
- Auginimo budas: Svarbu atkreipti demėsi ar matcha buvo auginta pavėsyje. Prieš pat derliaus nuėmimą, arbatmedžiai yra uždengiami, kad tiesioginiai saulės spinduliai jų nepasiektų. Šis procesas padidina chlorofilo ir L-teanino kiekį lapuose, suteikdamas matcha ryškią spalvą ir unikalias savybes.
Matcha – daugiau nei gėrimas
Matcha arbatos istorija – tai kelionė per šimtmečius ir kultūras. Nuo paprasto gėrimo Kinijoje iki rafinuotos ceremonijos Japonijoje, matcha visada buvo daugiau nei tik arbata. Tai – sveikatos šaltinis, meditacijos įrankis, meno objektas ir kultūros simbolis. Šiandien matcha arbata patiria naują populiarumo bangą, tačiau jos gilios šaknys ir tradicijos išlieka nepakitusios, primindamos apie ilgą ir turtingą šio žaliojo aukso istoriją.
