Matcha, ryškiai žalias miltelių pavidalo arbatos produktas, pastaraisiais metais užkariavo pasaulį. Nuo matcha latte iki matcha desertų – šis ingredientas tapo neatsiejama daugelio kavinių ir namų virtuvių dalimi. Tačiau matcha istorija yra kur kas ilgesnė ir turtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Ji siekia šimtmečius ir yra glaudžiai susijusi su Zen budizmu bei Japonijos kultūra.
Ankstyvoji matcha istorija Kinijoje
Nors matcha dažniausiai asocijuojasi su Japonija, jos šaknys slypi Kinijoje, Tangų dinastijos (618–907 m.) laikotarpiu. Tuo metu arbata buvo ruošiama iš suspaustų arbatos lapelių plytelių. Lapeliai buvo skrudinami ir sumalami į miltelius, o vėliau užplikomi karštu vandeniu ir plakami specialiu šluotelės pagalba. Šis arbatos paruošimo būdas tapo populiarus, ypač tarp Chan (Zen) budistų vienuolių. Jie pastebėjo, kad arbata padeda išlaikyti budrumą ir koncentraciją ilgų meditacijų metu.
Songų dinastijos (960–1279 m.) laikotarpiu plakta arbata tapo ritualizuota praktika. Buvo sukurti specialūs indai ir įrankiai, o pati arbatos ceremonija įgavo estetinę ir dvasinę prasmę. Chan budizmo vienuolynuose buvo rengiamos arbatos ceremonijos, kurių metu vienuoliai dalijosi arbata iš vieno dubens, simbolizuodami vienybę ir brolybę.
Matcha atkeliavimas į Japoniją
XII amžiuje japonų vienuolis Eisai, grįžęs iš studijų Kinijoje, atsivežė į Japoniją ne tik Zen budizmo mokymus, bet ir arbatos sėklas bei plaktos arbatos paruošimo būdą. Eisai laikomas matcha arbatos tėvu Japonijoje. Jis parašė knygą „Kissa Yōjōki” (Arbatos gėrimas sveikatai), kurioje aprašė arbatos naudą sveikatai ir jos paruošimo būdus. Eisai teigė, kad arbata yra „stebuklingas vaistas, prailginantis gyvenimą”.
Iš pradžių matcha arbata buvo vartojama daugiausia Zen vienuolynuose ir aukštuomenės sluoksniuose. Ji buvo laikoma prabangos preke ir svarbia dvasinių praktikų dalimi. Samurajai taip pat vertino matchą dėl jos stimuliuojančio poveikio ir gebėjimo padidinti koncentraciją.
Matcha arbatos ceremonijos raida
Laikui bėgant, matcha arbatos paruošimo ir vartojimo būdas Japonijoje toliau vystėsi ir įgavo savitų bruožų. XV amžiuje vienuolis Murata Jukō suformulavo „wabi-sabi” estetiką, kuri pabrėžė paprastumą, natūralumą ir netobulumą. Ši filosofija turėjo didelę įtaką arbatos ceremonijai, kuri tapo žinoma kaip „chanoyu” arba „sadō” („arbatos kelias”).
XVI amžiuje arbatos meistras Sen no Rikyū ištobulino arbatos ceremoniją, suteikdamas jai dar didesnį paprastumo ir nuolankumo pojūtį. Jis suformulavo keturis pagrindinius arbatos ceremonijos principus: harmoniją (wa), pagarbą (kei), tyrumą (sei) ir ramybę (jaku). Rikyū įtaka arbatos ceremonijai yra jaučiama iki šiol.
Matcha šiuolaikinėje Japonijoje ir pasaulyje
Nors arbatos ceremonija išlieka svarbia Japonijos kultūros dalimi, matcha arbata tapo prieinama ir plačiajai visuomenei. Šiandien Japonijoje galima rasti įvairių matcha rūšių – nuo aukštos kokybės matcha, skirtos tradicinei ceremonijai, iki kasdienio vartojimo matcha, naudojamos įvairiems gėrimams ir desertams gaminti.
Pastaraisiais dešimtmečiais matcha išpopuliarėjo visame pasaulyje. Jos unikalus skonis, ryški spalva ir nauda sveikatai patraukė daugelio žmonių dėmesį. Matcha latte, matcha kokteiliai, matcha ledai, matcha pyragaičiai – tai tik keletas pavyzdžių, kaip matcha yra naudojama šiuolaikinėje kulinarijoje. Sveikatos entuziastai vertina matchą dėl didelio antioksidantų kiekio, ypač katechinų, kurie, kaip manoma, turi priešvėžinių ir širdies ligų prevencinių savybių. Taip pat matcha sudėtyje yra L-teanino – amino rūgšties, kuri skatina atsipalaidavimą ir gerina nuotaiką, nesukeldama mieguistumo, kaip kava.
Matcha auginimas ir gamyba
Matcha gaminama iš specialiai auginamų arbatos krūmų (Camellia sinensis) lapų. Likus kelioms savaitėms iki derliaus nuėmimo, arbatos plantacijos uždengiamos nuo tiesioginių saulės spindulių. Šis procesas sulėtina augimą, padidina chlorofilo kiekį lapuose ir suteikia jiems tamsesnę žalią spalvą. Taip pat padidėja amino rūgščių, ypač L-teanino, koncentracija.
Derlius nuimamas rankomis, atrenkant tik jauniausius ir švelniausius lapelius. Po derliaus nuėmimo lapeliai garinami, kad būtų sustabdytas fermentacijos procesas, išdžiovinami ir atskiriami nuo stiebelių ir gyslų. Gauta žaliava, vadinama „tencha”, yra malama akmeninėmis girnomis į smulkius miltelius. Šis malimo procesas yra lėtas ir kruopštus, kad būtų išsaugota matcha spalva, skonis ir maistinės medžiagos.
Matcha ateitis
Matcha populiarumas ir toliau auga, o jos panaudojimo būdai tampa vis įvairesni. Nuo tradicinės arbatos ceremonijos iki modernių kulinarinių eksperimentų – matcha išlieka aktuali ir įkvepianti. Tikėtina, kad ateityje pamatysime dar daugiau inovatyvių būdų, kaip panaudoti šį unikalų arbatos produktą, tiek maisto pramonėje, tiek ir kitose srityse, pavyzdžiui, kosmetikoje.
Apibendrinant, matcha istorija yra ilga ir turtinga kelionė nuo senovės Kinijos vienuolynų iki šiuolaikinių kavinių lentynų. Tai daugiau nei tik gėrimas – tai kultūros, tradicijų ir sveikatos derinys, kuris ir toliau žavi žmones visame pasaulyje.
