Pelynų arbata, pasižyminti intensyviu kartumu, toli gražu nėra pati populiariausia arbatos rūšis. Tačiau šis kartumas slepia savyje gausybę naudingų savybių, kurios buvo vertinamos jau nuo seniausių laikų. Nors šiuolaikinėje visuomenėje dažniau renkamės saldesnius ir malonesnius skonius, pelynų arbata išlieka svarbi tradicinėje medicinoje ir verta atidesnio žvilgsnio.
Pelyno kilmė ir paplitimas
Pelynas (Artemisia absinthium) – tai daugiametis žolinis augalas, priklausantis astrinių (Asteraceae) šeimai. Jis kilęs iš Europos, Azijos ir Šiaurės Afrikos, tačiau šiuo metu paplitęs beveik visame pasaulyje, ypač vidutinio klimato zonose. Pelynas mėgsta saulėtas, sausas vietas, dažnai auga pakelėse, dykvietėse, pievose. Augalas gali užaugti iki 1-1,5 metro aukščio, turi sidabriškai pilkus, plunksniškai suskaldytus lapus ir smulkius, gelsvus žiedynus.
Pelyno istorija: nuo senovės Egipto iki šių dienų
Pelyno naudojimas siekia senovės laikus. Jau senovės Egipte pelynas buvo naudojamas medicininiais tikslais, kaip priemonė nuo įvairių negalavimų, įskaitant virškinimo problemas ir parazitines infekcijas. Senovės Graikijoje ir Romoje pelynas taip pat buvo plačiai naudojamas, o Hipokratas, garsusis graikų gydytojas, rekomendavo jį kaip vaistą nuo įvairių ligų. Viduramžiais pelynas buvo laikomas svarbia vaistažole, naudojama vienuolynų vaistinėse. Jis buvo naudojamas ne tik kaip vaistas, bet ir kaip apsaugos priemonė nuo blogio dvasių. Pelynas taip pat buvo svarbus absento – stipraus alkoholinio gėrimo – ingredientas. Nors absento vartojimas buvo uždraustas daugelyje šalių dėl jo psichoaktyvaus poveikio, pelynas išliko vertinamas dėl savo gydomųjų savybių.
Pelynų arbatos nauda sveikatai
Pelynų arbata, nors ir karti, pasižymi įvairiomis naudingomis savybėmis. Štai keletas pagrindinių:
- Virškinimo sistemos gerinimas. Pelynų arbata stimuliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą ir padeda esant virškinimo sutrikimams, tokiems kaip pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas ar spazmai. Kartumas skatina tulžies išsiskyrimą, kuris padeda skaidyti riebalus.
- Antiparazitinis poveikis. Pelynas tradiciškai naudojamas kaip priemonė nuo žarnyno parazitų. Manoma, kad pelyne esančios veikliosios medžiagos, ypač tujonas, turi antiparazitinį poveikį. Tačiau svarbu pabrėžti, kad pelynų arbatos vartojimas nuo parazitų turėtų būti derinamas su gydytoju.
- Priešuždegiminis poveikis. Kai kurie tyrimai rodo, kad pelynas gali turėti priešuždegiminių savybių. Tai gali būti naudinga sergant uždegiminėmis ligomis, tokiomis kaip artritas.
- Imuniteto stiprinimas. Pelynas gali padėti stiprinti imuninę sistemą, didindamas organizmo atsparumą infekcijoms.
- Antioksidacinis poveikis. Pelyne yra antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, kurios gali sukelti ląstelių pažeidimus ir prisidėti prie įvairių ligų, įskaitant vėžį ir širdies ligas, vystymosi.
- Menstruacinio ciklo reguliavimas. Kai kuriose tradicinėse medicinos sistemose pelynų arbata buvo naudojama menstruacinio ciklo sutrikimams gydyti ir skausmui malšinti.
- Kepenų veiklos gerinimas. Pelynas gali padėti pagerinti kepenų funkciją ir skatinti detoksikaciją.
Pelynų arbatos paruošimas ir vartojimas
Pelynų arbatą paruošti nesudėtinga. Jums reikės:
- 1-2 arbatinių šaukštelių džiovinto pelyno.
- 250 ml verdančio vandens.
Užpilkite pelyną verdančiu vandeniu ir leiskite pritraukti 5-10 minučių. Nukoškite ir gerkite. Dėl kartumo galite įdėti šiek tiek medaus ar citrinos sulčių. Tačiau atminkite, kad per didelis saldiklių kiekis gali sumažinti arbatos naudingąsias savybes. Svarbu paminėti, kad pelynų arbatos negalima vartoti ilgą laiką. Rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 4 savaites, po to daryti pertrauką. Pelynų arbata nerekomenduojama nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims, taip pat žmonėms, sergantiems epilepsija, turintiems inkstų ar kepenų problemų, bei alergiškiems astrinių šeimos augalams.
Galimas šalutinis poveikis
Nors pelynų arbata turi daug naudingų savybių, ji taip pat gali sukelti šalutinį poveikį, ypač jei vartojama per dideliais kiekiais ar per ilgai. Dažniausi šalutiniai poveikiai yra:
- Pykinimas ir vėmimas.
- Galvos svaigimas.
- Nervingumas ir nemiga.
- Traukuliai (vartojant labai dideliais kiekiais).
Jei jaučiate bet kokį šalutinį poveikį, nutraukite pelynų arbatos vartojimą ir pasikonsultuokite su gydytoju.
Pelynas kulinarijoje ir kitose srityse
Pelynas neapsiriboja vien tik arbata. Nors ir retai, jis gali buti naudojamas kulinarijoje. Žinoma, dėl jo kartumo, reikia naudoti labai mažais kiekiais. Pelyno lapeliai kartais naudojami kaip prieskonis mėsos patiekalams, ypač riebiai mėsai, pagerinti virškinimui. Taip pat jis kartais naudojamas kai kurių alkoholinių gėrimų, pavyzdžiui, vermuto, gamyboje. Pelynas taip pat naudojamas kosmetikoje – jo ekstraktas dedamas į kremus, losjonus ir kitas odos priežiūros priemones dėl savo antiseptinių ir priešuždegiminių savybių. Kai kurios sodininkystės praktikos naudoja pelyno užpilus kaip natūralų insekticidą, atbaidantį kenkėjus nuo kitų augalų.
Pelynų arbata – ar verta pabandyti?
Pelynų arbata – tai gėrimas su ilga istorija ir įvairiomis naudingomis savybėmis. Nors jos kartumas gali atbaidyti daugelį, verta prisiminti, kad šis kartumas yra raktas į daugelį jos sveikatinimo savybių. Jei ieškote natūralios priemonės virškinimui gerinti, imunitetui stiprinti ar tiesiog norite išbandyti kažką naujo ir neįprasto, pelynų arbata gali būti verta jūsų dėmesio. Tačiau nepamirškite, kad, kaip ir bet kurią kitą vaistažolę, pelyną reikia vartoti atsargiai ir saikingai. Prieš pradėdami reguliariai vartoti pelynų arbatą, ypač jei turite kokių nors sveikatos problemų ar vartojate vaistus, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju ar vaistininku. Tinkamai vartojama pelynų arbata gali tapti vertingu jūsų sveikatos arsenalo papildymu.
