Raukšlėtalapis erškėtis (lot. *Rosa rugosa*) – tai augalas, kurį daugelis pažįsta iš pajūrio kopų, tačiau jo paplitimas ir panaudojimo galimybės yra kur kas platesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šis erškėčių rūšies atstovas ne tik puošia aplinką savo ryškiais žiedais ir vaisiais, bet ir slepia savyje vertingų savybių, kurios nuo seno buvo naudojamos tiek liaudies medicinoje, tiek maisto pramonėje, tiek kosmetikoje.
Kilmė ir paplitimas
Raukšlėtalapis erškėtis kilęs iš Rytų Azijos – Japonijos, Korėjos, Kinijos šiaurės rytų ir pietryčių Sibiro. Į Europą jis buvo atvežtas kaip dekoratyvinis augalas, vertinamas dėl savo atsparumo ir gebėjimo augti net ir nepalankiomis sąlygomis. Dėl šių savybių jis greitai paplito ir natūralizavosi daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą. Dažniausiai jį galima sutikti pajūrio kopose, kur jis padeda sulaikyti smėlį ir apsaugo nuo erozijos, tačiau jis taip pat auga pakelėse, dykvietėse, soduose ir parkuose.
Botaninės savybės
Raukšlėtalapis erškėtis – tai daugiametis, iki 1-2 metrų aukščio užaugantis krūmas. Jo stiebai tankiai padengti tiesiais, aštriais dygliais, kurie skiriasi nuo kitų erškėčių rūšių dyglių. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, sudaryti iš 5-9 lapelių. Lapeliai yra stambūs, ryškiai žali, raukšlėti (iš čia ir kilo pavadinimas), apatinė pusė pilkai žalia, pūkuota. Žiedai dideli (6-9 cm skersmens), dažniausiai rožiniai, bet gali būti ir balti ar raudoni, labai kvapnūs. Žydi birželio-rugsėjo mėnesiais. Vaisiai – stambios, mėsingos, raudonos arba oranžinės spalvos uogos (netikrosios uogos), vadinamos erškėtuogėmis, kurios subręsta rugpjūčio-spalio mėnesiais.
Raukšlėtalapio erškėčio nauda
Raukšlėtalapis erškėtis vertinamas ne tik dėl savo grožio, bet ir dėl įvairiapusės naudos. Jo vaisiai, žiedai ir net lapai gali būti naudojami įvairiems tikslams.
Maistinė vertė
Erškėtuogės yra tikras vitaminų ir kitų naudingų medžiagų šaltinis. Jose gausu vitamino C (daugiau nei citrinose), taip pat vitaminų A, B grupės vitaminų, vitamino E, vitamino K, flavonoidų, karotenoidų, pektinų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, geležies). Iš erškėtuogių gaminamos uogienės, džemai, sirupai, kompotai, sultys, marmeladas, netgi vynas ir likeriai. Džiovintos erškėtuogės naudojamos arbatoms ruošti. Žiedlapiai taip pat gali būti naudojami maistui – iš jų gaminamas sirupas, dedama į desertus, arbatą, salotas.
Vaistinės savybės
Liaudies medicinoje raukšlėtalapio erškėčio vaisiai ir žiedai naudojami jau daugelį amžių. Erškėtuogių arbata stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su peršalimu ir gripu, gerina virškinimą, mažina uždegimus, stiprina kraujagysles, gerina kraujotaką, skatina šlapimo išsiskyrimą. Erškėtuogių aliejus naudojamas išoriškai odos problemoms spręsti – jis skatina žaizdų gijimą, mažina randus, drėkina ir maitina odą, padeda esant egzemai, psoriazei, dermatitui. Žiedų nuoviras gali būti naudojamas kaip burnos skalavimo skystis esant dantenų uždegimui. Lapų arbata ramina nervų sistemą.
Kosmetinė nauda
Dėl savo sudėtyje esančių vitaminų, antioksidantų ir kitų naudingų medžiagų, raukšlėtalapis erškėtis plačiai naudojamas kosmetikos pramonėje. Erškėtuogių aliejus yra populiarus ingredientas kremuose, losjonuose, serumuose, skirtuose brandžiai, sausai, jautriai odai. Jis padeda mažinti raukšles, lygina odos toną, skatina kolageno gamybą, drėkina ir maitina odą. Žiedų ekstraktas naudojamas veido valikliams, tonikams, kaukėms gaminti, nes jis ramina sudirgusią odą, sutraukia poras, suteikia odai skaistumo.
Dekoratyvinė vertė
Raukšlėtalapis erškėtis puikiai tinka gyvatvorėms formuoti, nes jis yra atsparus šalčiui, sausrai, užterštam orui ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Jo ryškūs žiedai ir vaisiai puošia aplinką visą sezoną. Taip pat jis gali būti sodinamas pavieniui ar grupėmis kaip akcentinis augalas.
Auginimas ir priežiūra
Raukšlėtalapis erškėtis nėra reiklus augalas, todėl jį auginti nesudėtinga. Jis geriausiai auga saulėtoje vietoje, bet pakenčia ir dalinį pavėsį. Dirvožemiui nėra reiklus, bet geriausiai auga lengvame, gerai drenuotame, vidutiniškai derlingame dirvožemyje. Svarbu, kad dirvožemis nebūtų užmirkęs. Augalas atsparus sausrai, todėl laistyti reikia tik esant ilgalaikei sausrai, ypač jaunus augalus. Genėti raukšlėtalapį erškėtį reikia saikingai, pavasarį išpjaunant senas, pažeistas, ligotas šakas. Taip pat galima formuoti krūmo formą. Tręšti galima pavasarį kompleksinėmis trąšomis. Raukšlėtalapis erškėtis dauginamas sėklomis, auginiais arba atžalomis. Lengviausia dauginti atžalomis, kurios gausiai auga aplink motininį krūmą.
Galimi pavojai
Nors raukšlėtalapis erškėtis yra naudingas augalas, reikia nepamiršti, kad jis turi aštrius dyglius, todėl renkant vaisius ar genint krūmą reikia būti atsargiems. Taip pat kai kuriems žmonėms erškėtuogės gali sukelti alergines reakcijas. Prieš pradedant vartoti erškėtuogių preparatus, ypač dideliais kiekiais, rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Įdomūs faktai
- Kai kuriose šalyse raukšlėtalapis erškėtis yra laikomas invazine rūšimi, nes jis greitai plinta ir gali išstumti vietines augalų rūšis.
- Japonijoje raukšlėtalapis erškėtis vadinamas „hamanasu”, kuris reiškia „pajūrio slyva”.
- Erškėtuogių sėklose yra cianogeninių glikozidų, todėl jų nerekomenduojama valgyti dideliais kiekiais.
- Iš erškėtuogių gaminamas ne tik maistas ir vaistai, bet ir dažai audiniams.
- Raukšlėtalapio erškėčio žiedai yra mėgstami bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų.
- Senovėje erškėčių šakos buvo naudojamos apsisaugoti nuo piktųjų dvasių.
- Erškėčių žiedlapiai buvo naudojami kaip kvepalų ingredientas.
- Erškėtis yra meilės ir grožio simbolis.
- Iš erškėtuogių sėklų spaudžiamas aliejus yra labai vertingas kosmetikos pramonėje.
- Raukšlėtalapis erškėtis atsparus daugeliui ligų ir kenkėjų.
Apibendrinant, raukšlėtalapis erškėtis – tai ne tik gražus, bet ir labai naudingas augalas. Jo vaisiai, žiedai ir lapai gali būti panaudojami įvairiose srityse – nuo maisto gamybos ir liaudies medicinos iki kosmetikos ir apželdinimo. Tai atsparus ir nereiklus augalas, kurį lengva auginti, todėl jis gali tapti puikiu pasirinkimu kiekvienam sodininkui ar gamtos mylėtojui.
