Rūta – augalas, apipintas legendomis ir nuo seno vertinamas dėl savo gydomųjų savybių. Lietuvoje rūta yra neatsiejama nuo tautosakos, papročių ir, žinoma, tradicinės medicinos. Rūtų arbata, nors ir pasižyminti specifiniu, kartoku skoniu, yra vartojama jau šimtmečius. Šiame straipsnyje panagrinėsime rūtų arbatos istoriją, naudą, paruošimo būdus ir galimus pavojus.
Rūtos istorinis ir kultūrinis kontekstas
Rūta (Ruta graveolens) yra kilusi iš Pietų Europos, tačiau puikiai prisitaikė ir Lietuvos klimate. Jau nuo seniausių laikų rūta buvo naudojama ne tik kaip vaistinis augalas, bet ir kaip apsauginis amuletas. Lietuvių liaudies dainose ir pasakojimuose rūta dažnai simbolizuoja nekaltybę, mergystę ir ištikimybę. Rūtų vainikėliai buvo neatsiejama vestuvių apeigų dalis, simbolizuojanti nuotakos skaistumą. Rūta taip pat buvo naudojama buriant, tikint, kad ji gali padėti apsisaugoti nuo blogio, nužiūrėjimo ir piktųjų dvasių.
Viduramžiais rūta buvo plačiai naudojama vienuolynuose. Vienuoliai vertino jos antiseptines ir raminančias savybes. Rūtų aliejus buvo naudojamas žaizdoms gydyti, o arbata – virškinimo sutrikimams malšinti ir nervų sistemai raminti. Rūta netgi buvo naudojama kaip priemonė nuo maro, nors, žinoma, šiuolaikinė medicina šio fakto nepatvirtina.
Rūtų arbatos nauda sveikatai
Rūtų arbata, nors ir nėra pati skaniausia, pasižymi įvairiomis savybėmis, kurios gali būti naudingos sveikatai. Vis dėlto, svarbu pabrėžti, kad rūtų arbata turėtų būti vartojama atsargiai ir saikingai, nes per didelis kiekis gali būti toksiškas.
- Virškinimo sistemos gerinimas: Rūtų arbata tradiciškai naudojama esant virškinimo sutrikimams, tokiems kaip pilvo pūtimas, spazmai, vidurių užkietėjimas. Manoma, kad ji skatina tulžies išsiskyrimą ir gerina virškinimo fermentų veiklą.
- Raminantis poveikis: Rūtų arbata gali padėti sumažinti nerimą, įtampą ir nemigą. Ji veikia raminančiai nervų sistemą, todėl gali būti naudinga esant stresinėms situacijoms.
- Antiseptinės savybės: Rūtų arbata gali būti naudojama išoriškai kompresams, skalavimams esant nedidelėms žaizdelėms, uždegimams.
- Menstruacinio ciklo reguliavimas: Kai kuriose kultūrose rūtų arbata tradiciškai naudojama menstruaciniam ciklui reguliuoti ir skausmingoms mėnesinėms malšinti. Tačiau šiuo atveju būtina pasitarti su gydytoju, nes rūta gali turėti įtakos gimdos susitraukimams.
- Antioksidacinis poveikis: Rūtoje yra antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
Rūtų arbatos paruošimas
Rūtų arbatą galima ruošti tiek iš šviežių, tiek iš džiovintų rūtų lapelių. Svarbu nepadauginti rūtų, nes per stipri arbata gali būti kenksminga.
Klasikinis receptas:
- 1 arbatinį šaukštelį džiovintų arba 2 arbatinius šaukštelius šviežių rūtų lapelių užpilkite stikline (200-250 ml) verdančio vandens.
- Uždenkite ir palikite pritraukti 10-15 minučių.
- Nukoškite.
- Galima pasaldinti medumi ar citrina, nors tradiciškai rūtų arbata geriama be priedų.
Arbata su kitais augalais: Rūtų arbatos skonį galima pagerinti, maišant ją su kitomis žolelėmis, pavyzdžiui, mėtomis, melisomis, ramunėlėmis. Tai ne tik pagerins skonį, bet ir gali sustiprinti arbatos gydomąsias savybes.
Šaltoji rūtų arbata: Vasarą galima pasigaminti šaltos rūtų arbatos. Užpilkite rūtų lapelius šaltu vandeniu ir palikite šaldytuve per naktį. Ryte nukoškite ir mėgaukitės gaivinančiu gėrimu. Galite įdėti citrinos griežinėlių ar mėtų lapelių.
Galimi pavojai ir šalutinis poveikis
Nors rūtų arbata turi daug naudingų savybių, svarbu žinoti ir apie galimus pavojus:
- Toksiškumas: Per didelis rūtų arbatos kiekis gali būti toksiškas. Rūtoje esančios medžiagos gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą, galvos svaigimą, traukulius, o sunkiais atvejais – net komą.
- Nėštumas ir žindymas: Nėščioms ir žindančioms moterims rūtų arbatos vartoti griežtai draudžiama. Rūta gali sukelti persileidimą arba pakenkti kūdikiui.
- Sąveika su vaistais: Rūtų arbata gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač tais, kurie veikia kraujo krešėjimą arba nervų sistemą. Jei vartojate kokius nors vaistus, prieš pradėdami gerti rūtų arbatą, pasitarkite su gydytoju.
- Jautrumas saulei: Rūtoje esančios medžiagos gali padidinti odos jautrumą saulei. Vartojant rūtų arbatą, rekomenduojama vengti tiesioginių saulės spindulių arba naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
- Alerginės reakcijos: Kai kuriems žmonėms rūta gali sukelti alergines reakcijas, tokias kaip odos bėrimas, niežulys, patinimas.
Rūta šiuolaikinėje fitoterapijoje
Nors rūta ir nėra tokia populiari kaip kitos vaistažolės, ji vis dar naudojama šiuolaikinėje fitoterapijoje. Rūtų ekstraktai įeina į kai kurių vaistinių preparatų sudėtį, skirtų virškinimo sutrikimams, nervų sistemos ligoms gydyti. Taip pat rūtų aliejus naudojamas aromaterapijoje dėl savo raminančio ir atpalaiduojančio poveikio.
Rūtų auginimas
Rūtas nesunku auginti savo sode ar net balkone. Jos mėgsta saulėtas vietas ir gerai nusausintą dirvą. Rūtos yra daugiametis augalas, todėl vieną kartą pasodinus, jos džiugins ne vienerius metus. Svarbu nepamiršti, kad rūtos gali dirginti odą, todėl dirbant su jomis rekomenduojama mūvėti pirštines.
Išvados
Rūtų arbata – tai gėrimas, turintis gilias istorines ir kultūrines šaknis Lietuvoje. Ji pasižymi įvairiomis naudingomis savybėmis, tačiau svarbu ją vartoti atsargiai ir saikingai. Prieš pradedant vartoti rūtų arbatą, ypač jei turite sveikatos problemų ar vartojate vaistus, būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tinkamai vartojama rūtų arbata gali būti naudinga sveikatai ir padėti puoselėti senąsias lietuvių tradicijas.
