Trikertė žvaginė (Bidens tripartita), dažnai laikoma įkyria piktžole, iš tiesų slepia savyje įspūdingą gydomųjų savybių lobyną. Šis augalas, lengvai atpažįstamas iš savo trilapių lapų ir geltonų žiedų, nuo seno naudojamas liaudies medicinoje įvairioms sveikatos problemoms spręsti. Nors mokslinių tyrimų, patvirtinančių visus tradicinius panaudojimo būdus, dar trūksta, trikertės žvaginės potencialas neabejotinas.
Trumpa trikertės žvaginės botaninė apžvalga
Trikertė žvaginė priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai, kuriai taip pat priklauso saulėgrąžos, ramunės ir daugelis kitų gerai žinomų augalų. Ji paplitusi beveik visoje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ir netgi kai kuriose Afrikos dalyse. Augalas mėgsta drėgnas vietas – upių pakrantes, pelkes, drėgnas pievas, griovius. Dažnai auga kaip piktžolė daržuose ir laukuose.
Trikertė žvaginė užauga iki 60-100 cm aukščio. Jos stiebas status, šakotas, dažnai rausvo atspalvio. Lapai trilapiai, dantyti, priešiniai. Žiedai – geltoni, smulkūs, susitelkę į graižus. Žydi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Vaisius – lukštavaisis su dviem ar trimis kabliukais, kuriais lengvai prisikabina prie gyvūnų kailio ar žmogaus drabužių. Tai padeda augalui plisti.
Tradicinis trikertės žvaginės panaudojimas
Liaudies medicinoje trikertė žvaginė vertinama dėl savo priešuždegiminių, antibakterinių, prakaitavimą skatinančių, šlapimą varančių ir raminančių savybių. Ji tradiciškai naudojama esant įvairioms odos problemoms: egzemai, dermatitui, spuogams, niežuliui, furunkulams. Išoriškai naudojami nuovirai, kompresai, vonios. Taip pat tikima, kad trikertės žvaginės arbata padeda sergant peršalimo ligomis, bronchitu, kosuliu, karščiuojant. Ji gali būti naudinga ir esant virškinimo sutrikimams, skrandžio opaligei, viduriavimui. Manoma, kad augalas padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, gerina kraujo sudėtį, valo organizmą nuo toksinų.
Ypač dažnai trikertė žvaginė buvo naudojama vaikų maudynėms, esant odos bėrimams, diatezei, alergijoms. Tikėta, kad tokios vonios ramina odą, mažina niežulį ir skatina gijimą.
Cheminė sudėtis ir veikliosios medžiagos
Trikertės žvaginės cheminė sudėtis yra gana sudėtinga ir dar ne iki galo ištirta. Tačiau žinoma, kad augale gausu įvairių biologiškai aktyvių medžiagų. Svarbiausios iš jų:
- Flavonoidai: Tai augaliniai pigmentai, pasižymintys antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir kitomis naudingomis savybėmis. Trikertėje žvaginėje randama įvairių flavonoidų, įskaitant luteoliną, kvercetiną, rutiną.
- Eterinis aliejus: Jame yra įvairių terpenų ir kitų junginių, kurie lemia augalo kvapą ir gali turėti gydomųjų savybių.
- Polisacharidai: Tai sudėtingi angliavandeniai, kurie gali turėti imunomoduliacinį poveikį, t.y., stiprinti imuninę sistemą.
- Kumarinai: Šios medžiagos pasižymi kraują skystinančiu ir spazmolitiniu poveikiu.
- Taninai (rauginės medžiagos): Jos turi sutraukiančių ir priešuždegiminių savybių.
- Vitaminai: Trikertėje žvaginėje yra vitamino C, karotinoidų (provitamino A) ir kitų vitaminų.
- Mikroelementai: Augale randama mangano, geležies, cinko ir kitų mikroelementų.
Būtent šių medžiagų kompleksas lemia trikertės žvaginės gydomąsias savybes.
Trikertės žvaginės arbatos paruošimas ir vartojimas
Trikertės žvaginės arbata yra vienas populiariausių šio augalo vartojimo būdų. Ją galima ruošti tiek iš šviežios, tiek iš džiovintos žaliavos.
Arbatos paruošimas iš džiovintos žaliavos:
- 1-2 arbatinius šaukštelius susmulkintos džiovintos trikertės žvaginės žolės užpilkite stikline (200-250 ml) verdančio vandens.
- Uždenkite ir leiskite pritraukti 10-15 minučių.
- Nukoškite.
- Galite pagardinti medumi ar citrina (pagal skonį).
Arbatos paruošimas iš šviežios žaliavos:
- Saują šviežių trikertės žvaginės lapų ir žiedų nuplaukite.
- Sudėkite į puodelį ir užpilkite verdančiu vandeniu.
- Uždenkite ir leiskite pritraukti 15-20 minučių.
- Nukoškite.
Rekomenduojama gerti 2-3 puodelius trikertės žvaginės arbatos per dieną. Geriausia gerti tarp valgymų. Vartojimo trukmė priklauso nuo individualių poreikių ir sveikatos būklės. Paprastai rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 2-3 savaites, po to daryti pertrauką.
Išorinis trikertės žvaginės naudojimas
Išoriškai trikertės žvaginės nuoviras naudojamas kompresams, vonioms, skalavimams. Norint paruošti nuovirą išoriniam naudojimui, reikia didesnio kiekio žaliavos.
Nuoviro paruošimas:
- 2-3 valgomuosius šaukštus susmulkintos džiovintos arba šviežios trikertės žvaginės žolės užpilkite 1 litru verdančio vandens.
- Virkite ant silpnos ugnies 10-15 minučių.
- Nukoškite.
- Atvėsinkite iki kūno temperatūros.
Kompresai: Suvilgykite marlę ar audinio skiautę nuovire ir dėkite ant pažeistos odos vietos. Laikykite 15-20 minučių. Procedūrą kartokite kelis kartus per dieną.
Vonios: Įpilkite 1-2 litrus paruošto nuoviro į vonią su šiltu vandeniu. Maudynių trukmė – 15-20 minučių. Vonios ypač tinka vaikams, sergantiems odos ligomis.
Skalavimai: Nuoviru galima skalauti burną esant dantenų uždegimui, stomatitui. Taip pat galima skalauti galvos odą esant pleiskanoms, seborėjai.
Atsargumo priemonės ir galimas šalutinis poveikis
Nors trikertė žvaginė yra laikoma saugiu augalu, tačiau, kaip ir vartojant bet kokias vaistažoles, reikia laikytis tam tikrų atsargumo priemonių.
- Nevartokite trikertės žvaginės nėštumo ir žindymo laikotarpiu, nes trūksta duomenų apie jos saugumą šiuo laikotarpiu.
- Jei sergate kokiomis nors lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, prieš pradėdami vartoti trikertę žvaginę, pasitarkite su gydytoju. Ypač atsargiems reikia būti žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, nes trikertė žvaginė gali sustiprinti jų poveikį.
- Kai kuriems žmonėms trikertė žvaginė gali sukelti alergines reakcijas. Jei pastebėjote alergijos požymių (odos bėrimas, niežulys, patinimas), nutraukite vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.
- Neviršykite rekomenduojamų dozių. Per didelis trikertės žvaginės vartojimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, viduriavimą.
- Nerekomenduojama trikertės žvaginės arbatos duoti mažiems vaikams be gydytojo konsultacijos.
Trikertė žvaginė: nuo piktžolės iki vaistažolės
Trikertė žvaginė – puikus pavyzdys, kaip kartais nepastebimas ir netgi naikinamas augalas gali slėpti savyje vertingų gydomųjų savybių. Nors moksliniai tyrimai dar tęsiami, tradicinė medicina ir daugelio žmonių patirtis rodo, kad šis augalas gali būti naudingas įvairioms sveikatos problemoms spręsti. Svarbu tik žinoti, kaip tinkamai jį naudoti, ir laikytis atsargumo priemonių.
